Rėmuo, gastroezofaginis refliuksas, tai liga (GERL), kurios metu sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir todėl skrandžio (rečiau dvylikapirštės žarnos) turinys nuolat patenka į stemplę (šis reiškinys ir vadinamas refliuksu). Tai sukelia rėmenį – deginantį, graužiantį skausmą už krūtinkaulio.
Ligos simptomai: pykinimas, pilvo pūtimas, seilėtekis, nemalonus skonis burnoje, skausmas ryjant, rėmuo, riaugėjimas oru, rūgšties jutimas burnoje, skausmas duobutėje po krūtinkauliu, atpylinėjimas.
Negalavimų priežastys: apatinio stemplės rauko patologija ( silpnas apatinio stemplės rauko tonusas, todėl skrandžio turinys nuolat patenka į stemplę), diafragminė išvarža, persivalgymas, nutukimas, netinkama apranga, riebus ar saldus maistas, alkoholis, kava, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, kalcio antagonistų, alfa ir beta adrenoblokatorių, antidepresnatų vartojimas.
Retkarčiais rėmuo gali varginti daugelį žmonių, bet tai nebūtinai turi būti gastroezofaginis refliuksas. Liga konstatuojama, jei refliuksas kartojasi dažnai, sukeldamas stemplės uždegimą (refliuksinį ezofagitą).
Ligos eiga gali būti labai įvairi, tačiau dažniausiai tai lėtinė pasikartojanti liga. Gydant šią ligą simptomai gali sumažėti ar visai išnykti, tačiau pasikeitus mitybai, gyvenimo būdui, kartais po streso vėl ima ryškėti gastroezofaginis refliuksas. Ligai progresuojant padidėja komplikacijų rizika ar net gresia stemplės adenokarcinoma.
Endoskopinio tyrimo (ezofagofibrogastroskopijos) metu galima pamatyti stemplės uždegimą ir GERL komplikacijas (opas, stemplės susiaurėjimą, kraujavimą, suvėžėjimą). Atliekant stemplės rentgenologinį tyrimą, galima pamatyti refliuksą iš skrandžio į stemplę, susiaurėjimą, opas, stemplės vėžį. Taip pat yra specialus tyrimas – stemplės pH-metrija, kai visą parą registruojama, ar į stemplę patenka rūgštus skrandžio turinys. Kartais atliekama stemplės manometrija – matuojamas stemplės apatinio rauko tonusas (esant ligai, dažnai būna sumažėjęs).
Lengvais atvejais gali būti skiriami skrandžio rūgštį neutralizuojantys vaistai – antacidiniai preparatai (į jų sudėtį įeina kalcio, magnio, aliuminio hidroksidai). Tačiau dažniausiai gydoma skrandžio rūgšties išsiskyrimą slopinančiais vaistais – protonų siurblio inhibitoriais (ezomeprazolu, omeprazolu, pantoprazolu, rabeprazolu) ar H2 (histamino receptorių) blokatoriais (cimetidinu, famotidinu, nizatidinu, ranitidinu). Dažniausiai skiriamas vienas iš šių vaistų, tačiau esant sunkiai GERL eigai galima gydyti ir abiejų grupių vaistų deriniu. Kartu gali būti skiriami ir stemplės motoriką veikiantys vaistai (metoklopramidas, cisapridas, domperidonas). Sunkiais atvejais skiriamos didesnės vaistų dozės, vaistų deriniai, tačiau net ir tada gydymas gali būti nepakankamai efektyvus. Tokiais atvejais, o taip pat esant komplikacijoms, operuojama. Per pastarąjį dešimtmetį daug pasiekta chirurgiškai gydant gastroezofaginio refliukso ligą. Atliekamos fundoplikacijos- sustiprinamas apatinis stemplės raukas. Jeigu nutraukus gydymą, rėmuo bei stemplės uždegimas vėl atsiranda, būtina skirti ilgalaikį gydymą rūgšties išsiskyrimą slopinančiais vaistais.
Puslapis parengtas pagal sveikas.lt
