Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose. Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Jos sprendimas leistų prisidėti tiek prie klimato kaitos švelninimo, tiek prie apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.
Kodėl atkuriamose pelkėse reikia iškirsti medžius
Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje.
Kaip efektyviai taupyti elektros energiją?
Klausimas, kaip sutaupyti elektros energijos yra aktualus daugeliui. Jei per dieną pusvalandžiu trumpiau imsite žiūrėti televizorių, tai elektros energijos pavyks sutaupyti ne tiek jau ir daug. Tačiau gera žinia ta, kad egzistuoja tikrai ne vienas būdas, kaip galima efektyviai taupyti šį svarbų išteklių. Tad kviečiame sužinoti daugiau apie ypač efektyvius elektros energijos būdus.
Saulės elektrinė drąsiai turėtų būti vertinama kaip vienas geriausių būdų, siekiant efektyviai taupyti elektros energiją, kadangi ją įsirengus, šiam tikslui skirtos išlaidos galėtų sumažėti net apie 80 proc. (tiksli suma priklausytų nuo individualios situacijos). Taigi, galima daryti išvadą, kad įsirengę saulės elektrinę, už elektros energiją jūs mokėtumėte maždaug net 4 kartus mažiau. Daugiau apie šių įrenginių naudą galite sužinoti šioje svetainėje.
Ką daryti ūkininkams, kurie negali išlaikyti posėlio 8 savaites
Ūkininkai, kurie dėl nepalankių oro sąlygų ir atidėto posėlio sėjos termino nespės išlaikyti posėlį pagal reikalavimus 8 savaites dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, galės kreiptis į NMA dėl sankcijų netaikymo.
Nuo kitos savaitės gyventojai galės antrą kartą prašyti kompensacijų už taršių šildymo katilų keitimą
Nuo spalio 3 d. neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, galės teikti paraiškas paramai gauti.
Lietuva sieks penktadaliu padidinti žuvies vartojimą
Lietuviai turėtų valgyti penktadaliu daugiau žuvies, o didesnė jos dalis turėtų būti užauginta tvariai akvakultūros fermose, o ne sužvejota jūroje. Tam artimiausiais metais iš viso planuojama skirti daugiau kaip 87 mln. eurų.
Naujam medžioklės sezonui siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais
Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022–2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti.
„UNESCO savaitė“ – dėmesys Kuršių nerijai ir jos išsaugojimui klimato kaitos akivaizdoje
Kuršių nerija yra vienas iš keturių objektų Lietuvoje, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Už jos išsaugojimą atsakinga Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Lietuva suderino pirminę poziciją dėl pasiūlymo apriboti mikroplastiką
Šiandien REACH komiteto posėdyje Europos Komisija ES valstybių narių atstovams pristatys EK reglamento projektą, kuriame siūlo apriboti tikslingai pridėtų sintetinių polimerų mikrodalelių (mikroplastikų) tiekimąrinkai kosmetikos produktuose, plovikliuose, vaškuose, blizginimo priemonėse, tręšimo, augalų apsaugos ir kituose žemės ūkio bei sodininkystės produktuose, granuliuotame užpilde, kuris naudojamas sintetiniams sporto paviršiams. Minėtame posėdyje valstybių narių institucijos išsakys pirmines nuomones dėl svarbiausių, problematiškiausių nuostatų.
Šventosios upė įžuvinta į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktomis žuvimis – skersnukiais
Šventosios upėje Jonavos rajone išleista daugiau kaip 30 tūkst. ypač retų ir nykstančiomis Lietuvos upėse laikomų žuvų – skersnukių šiųmetukų. Įžuvinimu pasirūpino Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai, vykdydami „Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 metų planą“.
Minint geologinio paveldo dieną kviečiame iš arčiau susipažinti su karstėjančia žeme
Šiais metais minint Geologinio paveldo dieną kviečiame geriau pažinti Biržų–Pasvalio kraštą, kuris garsėja ypatingu savitumu. Dėl gipso tirpinimo požemyje čia formuojasi karstinės tuštumos, įgriuvus viršutiniams žemės sluoksniams susidaro karstinės įgriuvos, o žemės paviršiuje aptinkamos smegduobės.
Saugodami jaunus medelius nuo žvėrių miškininkai pradeda tepti juos repelentais
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo žvėrių, pradeda vienus svarbiausių darbų rudenį – medelių ūglių aptepimą repelentais. Repelentais apteptos pažeidžiamos jaunų medelių dalys – ūgliai, liemenys – atbaido elninius žvėris ir šernus savo kvapu bei skoniu. Repelento sudėtyje esančios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius graužti netinkamus. Kasmet miškininkai repelentais vidutiniškai aptepa 54 milijonus medelių arba 19-20 tūkst. ha miško želdinių plotą. Medeliai taip pat apjuosiami tvoromis ir individualiomis apsaugomis.
Idėja savaitgaliui: į Žuvintą klausytis gervių trimitų
Šiomis dienomis yra puiki proga pasigėrėti būriais pilkųjų gervių – iš Žuvinto ežero gamtinio pažintinio tako, paukščių stebėjimo bokštelio ar tiesiog – nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos aikštelės. Didžioji dauguma Žuvinto biosferos rezervate susirenkančių gervų nakvynei šiemet renkasi vos už kilometro nuo lankytojų centro – ne įprastose vietose aukštapelkėje ar liūnuose, o nušienautame augalijos sąžalyne Žuvinto ežero viduryje.
Nuo rugsėjo 16 d. taikomos sugriežtintos žvejybos sąlygos lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse
Kiekvieną rudenį lašišos ir šlakiai plaukia į nerštui tinkamas upes ir keliauja link nerštaviečių, todėl siekiant jas apsaugoti, nuo penktadienio įsigalioja sugriežtinti mėgėjų žvejybos reikalavimai. Svarbiausias pasikeitimas – nebeleidžiama paimti sugautų lašišų ir šlakių, šias žuvis sužvejoti bus leidžiama tik po jų neršto, nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.
Šiuo metu miškuose vyksta tikras spektaklis – griausmingai baubia besiporuojantys elniai
Rugsėjį šalies miškai aidi ypatingomis melodijomis, o tiksliau riaumojimais – kai miškų karaliai elniai įnirtingai kviečia poruotis pateles. Elniai baubti pradeda rugpjūtį ir liaujasi su lig rudens pabaiga, tačiau intensyviausiai tuoktuvių „dainas“ traukia būtent rugsėjo mėnesį. Valstybinių miškų urėdija kviečia susipažinti su aistringu, bauginančiu ir miškus drebinančiu elnių baubimu bei kartu su miškininkais šiuos didingus raguočius pamatyti iš arčiau.
Utenoje baigiamas įrengti pirmasis Lietuvos energijos kaupimo įrenginių sistemos baterijų parkas
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorė „Energy cells“ į vieną iš keturių statomų – Utenos baterijų parką jau atgabeno visą reikalingą įrangą. Rugsėjį baterijų kubai ir kita įranga bus sujungta ir pradedama testuoti. Visą energetikos sistemos saugumą didinantį projektą pabaigti ir visus keturis sistemos baterijų parkus įrengti planuojama iki šių metų pabaigos.
Vėžį sukeliantys policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ribojami sporto aikštelių dangoje
Įsigaliojo Komisijos reglamentas (ES) 2021/1199, kuriuo kuriuo ribinė aštuonių pavojų žmonių sveikatai keliančių policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) koncentracija naudojamuose gumos granulėse ir mulčiuje turi būti sumažinta iki 20 mg/kg.
Europos judumo savaitės atidaryme gyventojai galės susipažinti su nauja sporto šaka Lietuvoje – smūginiu
Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus, įstaigas ir organizacijas prisijungti prie Europos judumo savaitės, kuri prasideda jau šį penktadienį. Į rugsėjo 16–22 dienomis vyksiančią akciją įsitraukia virš 2 tūkst. miestų iš Europos ir tokių šalių, kaip Japonija, Kosta Rika, Argentina ir pan., prie akcijos jungiasi ir virš 40 Lietuvos miestų.
Pasirengimas šildymo sezonui vyksta sparčiau nei pernai: miestai jau įsigijo ketvirtadalį reikiamo biokuro kiekio
Lietuvos miestai jau yra įsigiję 28 proc. reikiamo biokuro kiekio artėjančiam šildymo sezonui. Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, tai yra beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Baigėsi akcija „Plastikinis maišelis“: teko skirti vos vieną baudą
Rugpjūtį vykusi aplinkosauginė akcija „Plastikinis maišelis“ parodė, kad gyventojų sąmoningumas auga, jiems tikrai rūpi kuo mažiau teršti aplinką. Atlikus daugiau nei 400 patikrinimų nustatyti tik trys pažeidimai.
Siurblys laistymui – būtina priemonė sodo priežiūrai karštomis vasaros dienomis
Sodininkai bei daržininkai žino, kad alinant tropiniams karščiams, itin svarbu tinkamai laistyti auginamus augalus. Kad ir kaip norėtųsi plieskiant kaitrai saulei šaltu vandeniu atgaivinti sodo bei daržo augalus, specialistai pataria nuo to susilaikyti. Pasak jų, tinkamiausiais laikas karštomis vasaros dienomis laistyti augalus yra itin ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras. Vasara yra tas metas, kai augalai turi būti laistomi daug ir gausiai, nes paviršinis laistymas neduos pageidaujamo rezultato. Kalbai pasisukus apie laistymo darbus, neabejotinai ateina momentas, kai yra būtina pakalbėti apie itin svarbią laistymo sistemų dalį, t. y., laistymui skirtus siurblius.
Didinamas minimalus pakrantės apsaugos juostų plotis, keičiasi jų nustatymo tvarka
Aplinkos ministerija ir padidino minimalų pakrantės apsaugos juostų plotį, ir supaprastino pakrančių apsaugos juostų nustatymo procesą. Taip siekiama užtikrinti efektyvesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos, pakrančių ekosistemų stabilumą.
Anglies ūkininkavimas – nauda neabejotina, o kokios rizikos?
Anglies ūkininkavimas (angl. Carbon farming), galintis svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, Lietuvoje dar yra naujiena. Žemės ūkio ministerijoje vykdytas programos „Kurk Lietuvai“ projektas „Anglies kaupimo ūkininkavimo potencialo vertinimas Lietuvoje” atskleidė ne tik tokio ūkininkavimo privalumus, bet ir stabdžius, trukdančius jam įsitvirtinti.
Pagalba pramonei: iš dalies bus kompensuojamas lietuviškos kilmės gaminių persertifikavimas
Siekdama padėti lietuviškos kilmės gaminių gamintojams pakeisti gamyboje naudojamas žaliavas ir komponentus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš dalies kompensuos tokių gaminių persertifikavimo išlaidas. Tam numatyta 1,5 mln. eurų.
Tekstilės atliekos: ką turi žinoti gyventojai?
Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, kur juos dėti arba nenori tam gaišti laiko. Dėvėtos tekstilės surinkimo lygis Lietuvoje žemas – atskirai surenkama vos 13 proc. viso mūsų šalyje parduoto tekstilės kiekio. Kita vertus, džiugina tendencija, kad dalimi naudotų drabužių, kitų tekstilės gaminių dalijamasi su pažįstamais, giminaičiais, mainų platformose.
Priminimas žvejams mėgėjams: pagautas žuvis laikykite atskirai nuo kitų žvejų laimikio
Po truputį įsibėgėjant rudens žvejybos sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena žvejams mėgėjams, ko nepamiršti žvejojant. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodyta – kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio. Kaip laimikis neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą.
Planuojama skirti paramą visiems gyventojams, kurie teikė paraiškas saulės elektrinių įsirengimui
Energetikos ministerija informuoja, kad visiems gyventojams, kurie liepos mėnesį teikė paraiškas dėl paramos saulės elektrinių įsirengimo namuose, bus skirtas numatytas finansavimas ir galima pradėti saulės elektrinės įsirengimo darbus. Šiuo metu dėl didelio paraiškų skaičiaus sudarytas pagrindinis ir rezervinis sąrašai, tačiau planuojama, kad parama bus skirta abiejuose sąrašuose esantiems gyventojams.
Gauti augalų ar pasėlių draudimo įmokos kompensaciją bus paprasčiau
Augalų ir (arba) pasėlių draudimo reikalus ūkininkai galės sutvarkyti paprasčiau. Kreipiantis dėl dalinės draudimo įmokos kompensacijos jiems nebereikės pateikti trijų draudimo įmonių draudimo pasiūlymų, kuriuos vertina savivaldybių administracijos specialistai. Tokį įsakymą pasirašė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Didėjant oro taršai, ypač svarbi aplinkosauginė įmonių atsakomybė
Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai nuo rugsėjo 1 iki 17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais.
Siūloma riboti tikslingai pridėtus mikroplastikus kai kuriuose produktuose
Europos Komisija parengė pasiūlymą apriboti tikslingai pridėtų sintetinių polimerų mikrodalelių (mikroplastikų) tiekimą nenuplaunamos ir dekoratyvinės kosmetikos produktuose, plovikliuose, vaškuose, blizginimo priemonėse, tręšimo, augalų apsaugos, biocidiniuose ir kituose žemės ūkio bei sodininkystės produktuose. Taip pat granuliuotame užpilde, kuris naudojamas sintetiniams sporto paviršiams.