Paskaitos, skaitytos Moksleivių ateitininkų žiemos akademijoje „Reali svajonė: ko reikia tobulai meilei?“ gruodžio pabaigoje Liškiavoje, ištrauka.
Pradžios knygos antrajame skyriuje matome vyro ir moters situaciją prieš nuodėmę. Išvydęs moterį, vyras apsidžiaugia, jis sušunka: „Ši pagaliau yra kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno.“ Girdėjau, kaip vienas kunigas, komentuodamas šią Šv. Rašto vietą, sakė, kad poezija atsirado, kai pirmasis vyras išvydo pirmąją moterį – tuomet gimė pirmasis eilėraštis. Šiuo tekstu pasakoma, kad pirmieji žmonės vienas kitu džiaugėsi, jog kitame atpažino save: toks pats kūnas kaip aš, pagaliau turėsiu su kuo pasikalbėti. Gyvūnai, kad ir Dievo sukurti, Adomui į bendrininkus netiko, nes jie nebuvo tokie kaip jis – iš gyvūnų negali patirti žmogui reikalingos meilės.